taip

2 taĩp prt. 1. R213 teigiamai atsakant į klausimą; tvirtinant; pršn. ne: Ar buvai mieste? – Taĩp, buvau DŽ. Neatsakė nei taĩp, nei ne DŽ. Taĩp, tiesa NdŽ. Vis „taip“ sakyti, taipoti, viskam pritarti LL171. Tamsta esi lenkas? – prakalbinau jį lenkiškai. – Taip, lenkas A.Vien. Tu juokeis, ramunės vis ieškojai, jos lapeliais būrei: taip ar ne J.Marcin. ║ NdŽ pabrėžiant teiginį: Taĩp, tai buvo seni laikai DŽ. Taip, tai buvo gyvenimo knyga – atidengta, nors ir sunkiai suprantama J.Bil. Ji pasižiūrėjo į stogą. Taip, ant stogo buvo kaminas I.Simon. 2. H154 taigi, todėl (reiškiant išvadą): Vislab, kas linguodams ik debesų pasikėlė …, vislab jau prastojo mus ir nulėkė slėptis. Taĩp laukai pasiliko mums visur gedulingi K.Donel. Taĩp po tam keli iš jų, aklai prisimaukę, būriškai bei kiauliškai pradeda zaunyt K.Donel. O taip, mieli broliai, kalti esme ne kūnui, idant pagal kūną gyventumbim VlnE96. 3. NdŽ klausiant: Mūsų darbas jau baigtas. – Taĩp? DŽ. Ar ne taĩp? NdŽ. Gero norėdamas, vokiečiams pranešei, kur kaimynai grūdus suslėpė. Taip? P.Cvir. 4. šiaip sau, šiaip jau: Kažin ar anus atidarys, ar anus taĩp (neatidarę) panaikins Pp. Taĩp davė, nieko nepaėmė DŽ¹. Jis nors kartais mėgsta išgerti, bet taip žmogus nemelagis J.Bil. Kai jau visai [katinas] pasišiaušė, tai buvo matyti, kad giliai, apačioj, jo plaukai yra balti, o taip jis buvo rainas rš. Švogeris daugiau žinai, ir kalbos moki, ir taip rš. 5. žodžiui, žodžių junginiui ar sakiniui pabrėžti, išskirti: Sesutėle mano miela, kur taip važinėji? LTR(Pb). Mas taĩp buvom biškį pakalnikė[je] Pp. Čia taĩp toliau už Vadaksties jau tie miškai yr Lž. Šautuvas buvo taĩp pri galvų galo pastatytas Vgr. O jei aš prašyčiau taip tris šimtus? J.Balč. Nuolatinių svečių taip kaip ir nėra prš. Ko taip nori nu munęs, kad tokį saldį liežuvelį padarei? Vkš. ║ kartu su dalelytėmis „kad“, „ir“ sudaro junginius „kad taip“, „ir taip“, „taip ir“: Kad taip mums dabar nulėkus į kaimą ir ten palaukus Pavasario! J.Balč. Ak, kad taip galėtų jis tą ligą išmiegoti! Bet vargu, vargu I.Simon. Neblogai būtų, kad taip koks būrelis lietaus susitaisytų J.Avyž. Kad taip šaukštą žuvienės! Tai gardžiai pasrėbčiau V.Bub. Jis jau ir taĩp pyksta ant manęs NdŽ. Ir taip jau čia daug priplepėjai rš. Vežikas pliekia arklį, nors tas ir taip skrenda kone zovada J.Balt. Kuo jis dar pralinksmins valdovę, jeigu jai ir taip žandai įsmilko nuo kikenimo? K.Saj. Jis taĩp ir neatėjo NdŽ. Kartais taip ir nesuprasdavai, ar ji kukli, ar išdidi I.Simon. Jonas jai padėjo atgauti šiek tiek savarankiškumo, bet Justina taip ir liko užguita ir akla K.Saj. Šarūnė nė vieno karto atvirai su Steponu taip ir nepasikalbėjo V.Bub. Vakar jis taip ir užmigo, nieko galutinai nenusprendęs rš. Pratimai, žygiavimai, slapstymasis, bėgimas taip ir užpildė visus šiuos metus I.Simon. Taĩp ir vargstam, o ką darysi! Akm. Taĩp i stumamos seniejai Vn. Taĩp ir eidavo par žmonis pry kits kito par mašinautes Kv. O akys [arklių] rausvos, pilnos ugnies, taip ir žiburiuoja J.Balt. Tos švaipos taĩp i myžau[ja] (kikena, juokiasi) Rdn.

◊ taĩp ir žinók sakoma įspėjant ar grasinant: Netinki tu sėdėti valdžioj, taip ir žinok J.Balt. taip sãkant (sakýti) sakoma norint mintį, pasakymą patikslinti, pabrėžti: Tas patarimas skubotas, taip sakant, pirštu nuo dangaus nurašytas rš. Pats Sibiro geležinkelis, taip sakyti, buvo lenkų rankose rš. Pradėjau, taip sakant, naują gyvenimą I.Simon. taĩp sáu Rtr, taip sáu Rtr, KŽ

1. vidutiniškas, niekuo nepasižymintis; bet koks: Taĩp sáu mergaitė KŽ. Nu, vestuvės tai taĩp sáu: išsikepdavo ragaišiukų tę biskį geresnių, alų pasidarydavo LKT181-182(Prnv). Jis jau buvo girdėjęs, kad jo pusbrolis ne taip sau paprastas bernas, bet vyras su galva, mokąs skaityti ir rašyti V.Myk-Put. Čia medis ne taip sau medis – istorinis medis rš. Šitie raguoliai ne taip sau raguoliai, o nuo meistrų stalo J.Balt.

2. vidutiniškai, niekuo nepasižymint; bet kaip: O daba jau čia taĩp sáu tesueina Sb. Jis atsakė pamoką tik taĩp sáu DŽ. Sode pradėjo mirti bitės ir ne taip sau, o kelmais J.Balt.

3. be svarbesnio reikalo, tikslo: Ne kasdien vis smalstumais vėdarą linksmyk irgi ne vis durnai ir taĩp sau uždarą pūstyk K.Donel. Ir atrodydavo man, kad šitie žmonės ne su reikalu atėjo į mūsų kiemą, o taip sau, iš dyko buvimo J.Balt.